Bičių pikis - natūralus vaistas

Antanas Gendrolis, Loreta Kubilienė
KMU Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra

Bičių pikis, arba propolis, yra geltona, tamsiai ruda arba raudonai ruda bičių darbininkių surinkta medžiaga, skirta apsaugoti avilį nuo infekcijų. Tai vienas stipriausių gamtinių antibiotikų, pasižymintis plačiu antimikrobiniu veikimo spektru. Gydant propoliu neišsivysto mikrobų atsparumas, nepažeidžiama skrandžio ir žarnyno mikroflora. Propolis pasižymi antivirusiniu, uždegimą ir skausmą slopinančiu, dezodoruojančiu veikimu, skatina audinių regeneraciją, stiprina organizmo imuninę sistemą, mažina cholesterolio koncentraciją ir gliukozės kiekį kraujo plazmoje, pasižymi antioksidantų savybėmis, todėl gali būti plačiai taikomas profilaktikai ir gydyti.

Atėjęs iš amžių glūdumos į šiuolaikinę mediciną propolis dar ir šiandien gaubiamas paslapties, o kažkada jam buvo priskiriamos stebuklingos savybės. Prieš keletą tūkstančių metų iki Kristaus gimimo Senovės Egipte propolį žyniai naudojo mirusiesiems balzamuoti. Egiptiečiai jį taip brangino, kad įdėdavo kaip įkapes mirusiesiems, jog šis saugotų pomirtinėje kelionėje.

Šiek tiek žinių apie propolio vartojimą gydymui yra Plinijaus Vyresniojo ir imperatoriaus Nerono rūmų gydytojo Dioskarido knygose. Tokių žinių galima rasti ir Galeno (XI a. po Kristaus gimimo), Varono ( I a. po Kristaus gimimo) darbuose. Avicena garsiajame „Gydymo mokslo kanone“ juodąjį vašką taip pat rekomendavo įvairioms ligoms gydyti.

Įvairių tautų empiriškai nustatytos propolio gydomosios savybės pasitvirtino, atlikus daugelį mokslinių tyrimų. Tyrimuose kartais net atrandamos iki šių dienų nežinomos, ypač dideles perspektyvas atveriančios propolio taikymo galimybės. Mokslininkai vis dar labai domisi bičių pikiu. Naudojant šiuolaikinius analizės metodus, įvairiose pasaulio šalyse (Turkijoje, Egipte, Brazilijoje, Rusijoje, Šiaurės Amerikoje) tiriami surinkti propolio pavyzdžiai. Identifikuota daugiau kaip 200 cheminių junginių, tačiau skirtinguose propolio pavyzdžiuose nustatoma nevienoda veikliųjų medžiagų sudėtis bei jų kiekiai.
Propolis yra augalinės ir gyvulinės kilmės produktas. Tai natūralių, biologiškai aktyvių medžiagų, kurias bitės surenka nuo įvairių medžių ir augalų jaunų šakelių bei pumpurų, kompleksas. Šias sakingas medžiagas bitės sumaišo su savo seilėmis, kurių fermentai apvirškina masę, sumaišytą su vašku, ir tokiu būdu gaunamas propolis. Taip pagamintas propolis naudojamas koriams sutvirtinti ir dezinfekuoti, avilio plyšiams užpildyti, svetimkūniams balzamuoti.

Propolio gydomąjį poveikį sąlygoja daugybė biologiškai veiklių junginių, įeinančių į jo sudėtį. Daugiausia propolyje yra polifenolinių junginių, iš kurių pagrindinę dalį sudaro flavanoidai. Svarbios yra aromatinės rūgštys ir jų esteriai, eteriniai aliejai, mikroelementai, vitaminai ir aminorūgštys. Šios medžiagos yra fiziologinių organizmo procesų bei imunologinių reakcijų dalis ir yra būtinos organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Būtent dėl savo ypatingos sudėties propolis turi specifinį poveikį, su kurio negali susilyginti nė vienas iš jau žinomų natūralių gamtos sukurtų produktų ar chemikų susintetintų medžiagų. Propolis nėra giminingas nė vienam iš dabar vartojamų profilaktinių ar gydomųjų preparatų.

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad propolis gali padidinti imuninių ląstelių aktyvumą, stiprinti organizmo imunitetą, sureguliuoti endokrininę organizmo veiklą, pagerinti fiziologinio transporto mechanizmus, sumažinti kraujagyslių pralaidumą, atkurti patologinio proceso pažeistų organų veiklą, padidinti ląstelių sugebėjimą sintezuoti ribonukleino rūgštis. Jis didina organizmo energines atsargas, dėl to pagerėja organizmo funkcijos senstant, ligos atveju, esant hipoksijai, apsinuodijimui.

Propolis – vienas stipriausių natūralių antibiotikų, pasižyminčių itin plačiu veikimo spektru. Juo gydant neišsivysto mikroorganizmų atsparumas, nepažeidžiama skrandžio ir žarnyno mikroflora. Nustatyta, jog bakteriostatinis ir baktericidinis propolio poveikis gali būti paaiškinamas mikroorganizmų baltymų sintezės slopinimu. Užsienio šalyse ir Lietuvoje atliktų propolio antimikrobinio aktyvumo tyrimų duomenimis, propolio antimikrobinis veikimas yra pakankamai stiprus. Jis stipriau pasireiškia prieš gramteigiamas bakterijas, palyginti su gramneigiamomis.

Antibakterines propolio savybes lemia flavanoidai (pinocembrinas, pinoboksinas ir galanginas), aromatinės rūgštys ir jų esteriai (ferulo, kavos, cinamono), diterpenoidai. Be antimikrobinio veikimo, propolis pasižymi stipriu uždegimą slopinančiu poveikiu, skatina audinių epitelizaciją, slopina skausmą, trombocitų agregaciją, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Pastarųjų metų literatūros šaltiniuose nurodoma, kad minėtomis savybėmis pasižymi propolyje esantis kavos rūgšties benetilo esteris, kuris dar turi ir antivirusinių savybių. Turkijos mokslininkai, naudodami žiurkių išemijos modelį, nustatė, kad jog kavos rūgšties fenetilo esterio infuzija į veną statistiškai reikšmingai sumažino miokardo infarkto plotą ir išemijos bei reperfuzijos sukeltus pažeidimus. Be to, kavos rūgšties fenetilo esteris turi įtakos azoto monoksido apykaitai, išplečia kraujagysles, slopina uždegimą. Jis sumažina širdies prieškrūvį ir pokrūvį, mažina kairiojo skilvelio galinį diastolinį spaudimą. Tyrimais su eksperimentiniais gyvūnais nustatyta, kad kavos rūgšties fenetilo esteris dar pasižymi ir širdies aritmijų riziką mažinančiu veikimu, mažina tachikardijų ir skilvelių virpėjimo pavojų.

Dabar vis didesnis dėmesys skiriamas polifenolių, kurių gausu propolyje, vartojimui, nes šios medžiagos didina plazmos antioksidantinį potencialą, slopina mažo tankio lipoproteinų oksidaciją. Vokietijos mokslininkų tyrimų rezultatai rodo, kad propolio vandeninis tirpalas pasižymi antioksidaciniu veikimu, kuris yra stipresnis už etanolinioo propolio tirpalo. Nustatytos propolyje esančio flavanoido galangino antioksidantinės ir laisvuosius radikalus surišančios savybės. Įrodyta, kad jis geba keisti fermentų aktyvumą ir mažinti genotoksiškumą.
Kavos rūgšties fenetilo esteris, paskirtas į pilvaplėvės ertmę žiurkėms, prieš sukeliant žarnyne išemiją, apsaugos jas nuo išeminio – reperfuzinio pažeidimo. Manoma, kad ši medžiaga suriša poišeminės reperfuzijos metu susidarančius laisvuosius radikalus. Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto darbuotojai taip pat tyrė propolio antioksidantinio veikimo priklausomybę nuo jo koncentracijos. Nustatyta, kad propolio veikimas yra dvifazis: esant mažai koncentracijai jis veikia kaip antioksidantas, o didesnei – kaip prooksidantas. Propolyje esantys fenolinių rūgščių esteriai, kaip antai ferulatai ir kofeatai, net ik 86 proc. nuslopina laisvųjų radikalų gamybą, be ir pasižymi antivirusiniu bei uždegimą slopinančiu poveikiu.

Propolis pasižymi ir imunitetą stimuliuojančiu veikimu. Jo tikslinga vartoti nusilpusiems žmonėms, turintiems polinkį dažnai sirgti kvėpavimo takų ir kitomis peršalimo ligomis, gripu, prieš chirurgines operacijas ar po jų. Nustatyta, kad propolis slopina ŽIV-1 replikaciją ir moduliuoja imuninį atsaką in vivo sąlygomis, todėl gali būti naudojamas kaip natūralus imunitetą reguliuojančiomis savybėmis pasižymintis produktas. Kinų mokslininkai teigia, kad vandeninis ir etanolinis propolio ekstraktas mažina gliukozės, bendrojo cholesterolio, mažo ir labai mažo tankio lipoproteinų kiekį kraujyje bei didina didelio tankio lipoproteinų kiekį dirbtinai sukeltu diabetu sergančių žiurkių kraujyje.

Propolio preparatai vartojami išoriškai ir į vidų. Juo susidomėjusi medicinos, veterinarijos, kosmetikos ir maisto pramonė. Pasaulyje gaminami propolio etanoliniai ir vandeniniai ekstraktai, tepalai, aliejinės ištraukos, žvakutės, kapsulės, aerozoliai, dantų pasta, kramtomoji guma, muilas ir kitos priemonės su propoliu.

Straipsnis spausdintas žurnale „Internistas“, Nr. 11 (63), 2006 

>>> https://www.aloeproduktai.lt/biciu-pikis <<<